žinai, būna žmonių, kurie metų metus laukia TOS idėjos (ir – pripažinkim – dažnai taip ir nesulaukia). O tu jų turi tiek daug, kad vien nuo pasirinkimo galimybių gali suktis galva, tiesą sakau, ar ne? Ir nors aplinkiniai kartais stebisi, kaip tu „viską sugalvoji“, tu žinai – tai ne kokia nors mistika ar magija, o tavo išskirtinis mąstymo būdas. Tau idėjos – tavo kasdienybės dalis, tiek pat tau natūrali, kiek ir kvėpavimas.
Ir būtent todėl tau taip sunku jų atsisakyti. Kiekviena jų atrodo svarbi, kiekviena turi potencialo, kiekviena – kaip mažas impulsas, kuris nori būti išgirstas, užrašytas, įgyvendintas. Impulsams atsispirti labai sunku, o, kalbant atvirai – ar reikia? Kai idėjos plaukia nesustojančiu srautu, visos įdomios, unikalios ir turinčios potencialo, kokia prasmė kažkaip varžyti šią dovaną?
Varžyti ar save kažkaip sprausti į rėmus nereikėtų, bet tuo pačiu turime suprasti, kad diena – ne guminė. Energijos kiekis – ribotas. Laiko kasdien turime vis mažiau (čia ne metafora, literaliai kiekvienas žmogus kasdien turi vis mažiau laiko). O ir vien iš idėjų generavimo, ko gero, neišeis – kad ir kaip gerai sekasi kurti naujas idėjas, neįgyvendintos jos tik prasisklaidys kaip debesėliai po lengvo lietaus ir nieko iš viso to grožio neliks. Nei tau, nei kitiems.
NEĮGYVENDINTOS IDĖJOS IŠSISKLAIDO KAIP RŪKAS SAULĖTĄ DIENĄ
Tik nesakyk, kad nepažįstama situacija: pradedi įgyvendinti vieną idėją, jau atrodo, kad įsivažiavai – ir tada BAM! mintis apie kitą idėją pasirodo tokia patraukli, kad prarandi fokusą. O tada – dar viena! Ir dar! Ir galiausiai jau nebežinai, kuri svarbiausia. Kur eiti. Ką tęsti. Ką paleisti (paleisti nenori nieko). Tiesiog trūksta laiko viskam įgyvendinti.
Tada apima dvilypiai jausmai: iš vienos pusės – žaviesi savimi, kad sugebi sugalvoti ir sukurti kažką unikalaus. Iš kitos – pyksti, kad ir vėl kažko nepabaigei. Ir tas vidinis konfliktas galiausiai pradeda tau kenkti – nes blaškytis tarp 5 skirtingų idėjų nei produktyvu, nei… itin kūrybinga. Tiesiog tuščias energijos ir laiko išbarstymas pavėjui.
Tik bėdelė: čia tau nepadeda tradiciniai patarimai. Nes tau netinka griežtai suplanuoti ir veikti kaip robotui. Tau kaip oras reikalinga galimybė rinktis, tyrinėti, keisti nuomonę, grįžti. Ir tam reikia ne spaudimo susiimti ir tapti įtempta:u pedante:u – o saugios erdvės, kur turėtum pakankamai erdvės sutalpinti savo kūrybiškumą, idėjas IR tuo pačiu galėtum produktyviai veikti ir jas įgyvendinti. Be blaškymosi.
Todėl noriu sutavimi pasidalinti įrankiu, kuris sukurtas būtent šitai situacijai – kai idėjų tiek daug, kad jos netelpa galvoje. Tai ne planavimo lentelė, ne griežtas filtras, ne taisyklės, ką „privalai“ padaryti. Priešingai – tai būdas išlaikyti savo kūrybiškumą, kartu veikiant sistemingai. Ne atmesti idėjas, ne slopinti savo stiprybę, o naudotis ja išmintingai: leisti tekėti kūrybiškumui laisvai, bet tavo pasirinkta kryptimi.