Sveikinu atvykus į 202X-uosius. Turiu klausimą: kaip greitai tau išgaruoja naujų metų, naujos pradžios pojūtis? O galbūt jo apskritai nepajauti ir nesureikšmini, kaip paprasto pasikeitimo kalendoriuje?
Man jis trunka gana ilgai. Tiesą sakant, tikrasis naujų metų fylingas aplanko dažniausiai… vasario mėnesį. Per daugelį metų supratau, kad neverta puoselėti didelių lūkesčių tarpšventiniam laikotarpiui (ar juo labiau prieššventiniam). T.y. nustojau skirti sau užduotį labai produktyviai leisti šventines ir tarpines lėtesnes dienas (nes juk darbo tuo metu būna akivaizdžiai mažiau arba visai nebūna). Tiesą sakant, tuo metu labiau norisi tiesiog pačilinti su mišraine arba mandarinais prie teliko arba miške, arba pasimėgauti artimų draugija. Kažkur tolimiausiame smegenų kampelyje tuo metu vyksta metų refleksija ir viskas dėliojasi į atitinkamus stalčiukus (tačiau tik tada, kai klausimus refleksijai sau užduodu gerokai anksčiau, dar prieš šventes). Leidžiu šiam procesui vykti savaime, be didesnio spaudimo ir plano. Nors turiu pripažinti – dar neišmokau tiek pasitikėti procesu, kad nešmėkšteltų net menkiausias nerimo šešėlis, tačiau jam apsireiškus, nepuolu panikuoti ir speisti savęs į kampą. Todėl jau ne vienus metus sausio pirmą dar neturiu aiškaus tikslų ar rezoliucijų sąrašo. Dažniausiai tik daugmaž apmąstytus metus ir vieną – kitą idėją, ko norėčiau ar ką jaučiuosi pasirengusi išdrįsti. Tik tada ir prasideda tikrasis tikslų kėlimo ir planavimo procesas. Ir šiam leidžiu užtrukti tiek, kiek reikia. Tam, kad rezultatas būtų išties motyvuojantis ir padedantis eiti link tvaraus rezultato (ar norimo pokyčio).
Net jei tokia lėtenybė (tempas) tau atrodo per lėta, pasidalinsiu metodu, kuris padės išsikelti tikroviškesnius tikslus ir lengviau išlaikyti motyvaciją jų siekti visus metus (ne tik sausį). Kasmet šią metodiką atnaujinu, tobulinu, atsižvelgiu į pripažintas praktikas, tyrimus, naujas žinias. Pati esu gana impulsyvi ir linkusi mestis į naujas veiklas ir naujas idėjas, tad šis metodas orientuotas būtent į tai – kad padėtų išsikelti išties aktualius ir man svarbius tikslus ir sumažinti riziką, kad ir vėl pasiduosiu akimirkos silpnybei ir pamatytai / sugalvotai / nusižiūrėtai idėjai. Idėjai, kurios prasmė ir svarba išblės gana greit.
Jau užsiminiau, kad pirmiausiai skiriu laiko refleksijai. Nepatingiu apgalvoti ir prisiminti, ką dariau, ko siekiau, ko troškau, kam jaučiau trūkumą ir kaip jaučiausi apie visa tai. Kokia pagrindinė emocija ar emocijos nuspalvino praėjusius metus ir kas privedė prie tų jausmų. Kur slėpiausi ir ko nedrįsau. Ką išdrįsau ir ką iš to išmokau. Refleksija, ypač atlikta iš esmės, giliai, ne prabėgom – puikus būdas sugrįžti į save ir lengviau atsispirti aplinkos (artimų, pažįstamų, social media, trendų) poveikiui. Poveikiui, kuris turi įtakos ne tik mūsų savijautai, bet ir keliamiems tikslams.
Leidžiu sau pasvajoti, ko noriu įvairiose gyvenimo srityse. Formatą pasirenku laisvai, pagal tuometinį jausmą. Vienais metais svajoju apie tai, kokio gyvenimo noriu po penkių ar dešimties metų, kitais – apsiriboju tik ateinančiais. Svarbiausia šio pratimo užduotis – dar labiau įcentrinti savo tikruosius norus, poreikius ir susidėlioti gero gyvenimo viziją. Labai svarbu neapriboti savo norų tokiomis smulkmenomis kaip galimybės, resursai, kompleksai, baimės, noras pasirodyti, etc.
Tik įsivertinusi tai, kas buvo ir žinodama, ko noriu, galvoju apie tikslus. Atsakau sau į klausimą: kokie tikslai kitais metais padėtų priartėti prie norimo gyvenimo? Priklausomai nuo to, kiek dabartinis gyvenimas yra arti norimo gyvenimo, ir sugalvotų tikslų kiekis gali skirtis. Šiame žingsnyje dažnai ir suklumpame, ypač patikėję naujo, šviežio ir švaraus lapo efektu: prisirašome daugybę tikslų visose gyvenimo srityse, nes jau kai išmuš 12, tai tikrai tikrai pulsime visaip kaip tobulinti save ir savo gyvenimą. Tačiau kol neįsikarščiavome, sumažinkime tikslų sąrašą ir iš visų sugalvotų (surašytų) pasirinkime ne daugiau, kaip 3. Kuo didesnis tikslų skaičius ir įvairovė, tuo sunkiau bus išlaikyti dėmesį ir jį sėkmingai pasikirstyti, ypač per visus metus. Net jei ir netiki manimi – atlik toliau įvardintus žingsnius ir, ko gero, įsitikinsi pati:s.
Atrinkusi tikslus, prie kiekvieno taip pat įsivardinu, kodėl tas tikslas man svarbus. Šis žingsnis padeda atfiltruoti netikrus, kitų žmonių ar “įvaizdžio” tikslus. Kitaip tariant, tikslus – apsimetėlius.
Kartais aplinkos lūkesčiai ar gražūs pavyzdžiai gali mus numušti nuo bėgių: jaučiant tiesioginį ar tik numanomą spaudimą iš aplinkinių, visuomenės arba pernelyg žavintis kokių nors žmonių gyvenimu ir pasiekimais, labai lengva apsigauti ir į savo tikslų sąrašą įsirašyti svetimus tikslus. Gerai, jei tie svetimi tikslai netyčia ima ir atitinka mūsų vertybes ir norus. Bet čia greičiau laimingas atsitiktinumas, nei taisyklė. Dažniau svetimi, nusižiūrėti tikslai atspindės svetimas vertybes. O vadovaujantis svetimomis vertybėmis daug sunkiau veikti neapibrėžtomis sąlygomis ir kilus sunkumams.
Jei matai, kad tikslas atitinka tiek tavo norus, tiek ir vertybes, bet vistiek kažkodėl nepavyko – verta lįsti dar giliau ir pasikapstyti savo nuostatose. Labai tikėtina, kad atidėliodama:s veiksmus, vedančius šio tikslo link, save apsaugojai nuo kokių nors nemalonybių. Pavyzdžiui, gėdos. Arba menkavertiškumo būsenos. O gal kitų tau nemalonių jausmų ir jausenų. Tavo darbas – išsiaiškinti, ko konkrečiai norėjai išvengti, kai griebeisi visų progų nedaryti to, ką suplanavai. Kokios nesėkmės ir kokio įvaizdžio vengei?
Arba kitaip, žinsgniai, kurie padės tuos tikslus pasiekti. O vaikyti, čia prasideda sunkioji metodo dalis. Dėl to užtrunku gerokai ilgiau, nei pusdienį, keldama sau tikslus. Rekomenduoju kiekvienam iš pasirinktų tikslų sudaryti 10 žingsnių planą, kuris padės artėti link norimo tikslo. Žinoma, reikėtų pasistengti, kad žingsniai būtų panašaus sunkumo ir apimties.
Jei tikslas orientuotas į procesą, o ne rezultatą (pavyzdžiui, sportuoti 2 k. per savaitę), jį taip pat galima suskaidyti į žingsnelius. Mažiausias galėtų būti susirasti patinkančią sporto šaką, treniruočių programą ar trenerį, tuomet sportuoti kad ir 2 ar 4 kartus per mėnesį, tuomet kitas žingsnis galėtų būti sportuoti bent 6 kartus per mėnesį, tuomet – 8 kartus per mėnesį, ir taip toliau.
Gali būti, kad savo tikslą ar tikslus pasieksi greičiau, nei per metus. Jei taip įvyks – valio! Galėsi atsipalaiduoti arba imtis kitų tikslų.
Turėdama tikslus ir tarpinius žingsnius, įsivertinu, kiek papildomų resursų kiekvienas tikslas pareikalaus (su sąlyga, kad siekiu kažko, ko dar nebuvo ar neturėjau). T.y. Įvertinu, kiek reikės laiko (tarpiniai žingsniai tam reikalingą laiką padės įvertinti gana tiksliai) a.k.a. darbo valandų, kokių reikės investicijų (finansinių ar kitokių), ką reikės daryti kitaip (t.y. įsivertinu savo įpročius ar jų nebuvimą) ir kokios kliūtys gali man sukliudyti.
Tik įsivertinus visus aukščiau įvardintus klausimus, imuosi plano. Jį sudarau ne iš akies, neišburiu iš kavos tirščių ir nemėginu įskaityti krištolo rutulyje ar horoskope. Visų pirma paskaičiuoju, kiek kiekvienas tikslo link vedantis žingsnis man kainuos valandų ir kada vėliausiai jį turiu padaryti, kad vis dar sėkmingai eičiau link tikslo. O tuomet, turėdama šiuos skaičius ir datas, viską sudėlioju į labai elementarų grafikėlį – planą (ganto diagramą).
Kad būtų dar aiškiau, vėliau kiekvienam mėnesiui nusistatau valandų skaičių, kurį skirsiu savo tikslų siekimui ir kiek liks kitiems darbams ar pramogoms.
VISKAS!
Belieka vykdyti savo sudarytą planą ir reflektuoti. Per mano jau visai nemažą darbinę patirtį dar nemačiau ilgalaikio plano, kurio nereikėtų vienaip ar kitaip koreguoti. Tad linkiu pernelyg neįsitempti tą planą sudarant ar sužinojus kažką, dėl ko jį vertėtų keisti. Svarbiausia – turėti aiškią kryptį ir žinoti, kokius pirmuosius žingsnius darysi savo tikslų link.
Tikslų planavimo gidas
Original price was: 20,00 €.7,00 €Current price is: 7,00 €.
