Pastebėjau, kad vasarą darbinis tempas sulėtėja: mažiau degančių ir neatidėliotinų klientų užklausų ir spręstinų klausimų, sunkiau visas:us koleges:as į vieną vietą vienu metu surinkti, į pilatesą irgi pradeda rinktis mažiau žmonių (kaip ir į produktyvumo konsultacijas :D). Vienu žodžiu, vasarą nori nenori tempas *darbuose* sulėtėja.
Ką su tuo sulėtėjimu veikti – individualus sprendimas. Gali tą laiką išnaudoti savo tyliems, bet svarbiems (suprask, strateginiams, ilguoju laikotarpiu aktualiems) reikalams pastūmėti į priekį. Gali ramesnį laiką paskirti tobulėjimui ir įgyti naujų žinių ar įgūdžių (o gal pamėginti suformuoti tam tikrus įpročius). O gali kartu su visais truputį atsipalaiduoti ir paatostogauti. Šiaip ar taip, vasara juk netrunka amžinai (nebent turi daug pinigų, kaip teigia viena klasikė).
Ne atsitiktinai jau tampa tradicija aptarti atostogų produktyvumą. Šiandien noriu pasidalinti vieno ganėtinai dažno atvejo (“ir vėl nepavyko normaliai paatostogauti”) analize. Gal ši istorija padės ir tau įžvelgti daugiau situacijos kampų ir galimų sprendimų operacijai kodiniu pavadinimu “Atostogos”.
Milda – reklamos specialistė, dirba agentūroje. Ne paslaptis, kad reklamoje dinamikos lygis ir intensyvumas aukštas. Reikia gebėti išlaikyti nuolatinį dėmesį ir atidumą detalėms, net kai viskas keičiasi šviesos greičiu. Milda dabartinėje agentūroje dirba jau tris metus, bet iki šiol dar neturėjo nė vienų normalių atostogų. Na, kaip neturėjo… Nors visada nekantriai laukė atostogų, svajodama apie paplūdimį ar dešimtis tūkstančių žingsnių, eksplorinant naujas vietas, tačiau kiekvieną kartą, atostogoms vis labiau artėjant, streso lygis kilo nevaldomai. Paskutinė savaitė prieš atostogas kaip tyčia: itin įtempta. Lagaminai nekrauti, o prieš akis – niekaip nesibaigiantis darbų sąrašas (be to, kad kolegos dar trukdo įvairiausiais klausimais). Lyg niekas nebūtų girdėjęs, kad jai – be penkių minučių atostogos.
Nekart galvojusi, kad gal geriau išvis neatostogauti, vis dėlto Milda nusprendė, kad šiemet viskas bus kitaip. To siekdama, atostogas ji suplanavo atradusi keletą apylaisvių dienų pasibaigus vienam dideliam projektui ir dar prieš prasidedant naujam. Žinoma, liko nemažai smulkesnių užduočių, bet tikėtina, kad jos niekur nedings ir po atostogų. Vis dėlto didžiojo projekto užbaigimas nebuvo toks sklandus, kaip tikėtasi, ir atostogų išvakarėse Milda dar tvarkė skubius paskutinius pakeitimus. Kad viskas būtų paruošta, kai jos nebus darbe.
Nors iš pažiūros situacija atrodė *labiau* kontroliuojama (lyginant su ankstesnėmis atostogomis), bet visiškai atsipalaiduoti ir paleisti kontrolę Mildai nepavyko. Kolegos ir klientai buvo perspėti, kad Milda atostogaus, tačiau kažkodėl vis tiek skambino ir siuntinėjo žinutes su įvairiais klausimais. Turbūt nereikia net sakyti, kad iš svajonės pilnai atsijungti nuo darbo per atostogas teliko šnipštas.
Atostogauti ir negalvoti apie darbą, kai dirbi X agentūroje Y specialiste, tiesiog neįmanoma, – liūdnai konstatuoja “faktą” Milda. Specialiai agentūrą ir pareigas apibūdinau anonimiškais X ir Y. Juos lengvai galėtume pakeisti į tavo organizacijos ir tavo pareigų pavadinimą – greičiausiai ir tu galėtum prieiti prie tos pačios išvados. Tiesą sakant, prie tos pačios išvados prieina labai daug dirbančių žmonių. Ir laiko tai nekintančiu, absoliučiu, visuotinu ir nenuginčijamu faktu. Tačiau iš tiesų vienintelis ir nenuginčijamas faktas yra tas, kad norint gerai paatostogauti, reikia visų pirma gerai padirbėti (planuojant). Kad būtų aiškiau, ką turiu galvoje, paanalizuokime aprašytą situaciją.
KĄ MILDA DARĖ GERAI?
Prisiėmė atsakomybę ir ėmėsi veiksmų. T.y. pastebėjusi, kad atostogos ir savaitė prieš atostogas – visiškas balaganas, nenurašė situacijos kaip neįmanomos iškart, o suplanavo ir ėmėsi veiksmų, kurie leido tą balagano kiekį bent jau sumažinti.Planavo atostogas, atsižvelgdama į savo užimtumą. Taip Milda palengvino sau gyvenimą – kuo mažiau potencialių gaisrų, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks ramiai pailsėti. Ką rekomenduočiau išbandyti – ir atvirkštinį priėjimą, t.y. darbus planuoti, atsižvelgiant į atostogas (oho, būna ir taip?!)Informavo ir perspėjo klientus bei kolegas, kad ketina atostogauti. Nors akivaizdaus rezultato šis pranešimas lyg ir neturėjo (juk visi anyway skambinėjo), tačiau yra ir nematoma, bet labai svarbi nauda: kai informuoji, kad konkrečiu metu nebūsi pasiekiama:s, tai turi pilną teisę tokia:u ir būti. Pavyzdžiui, neatsiliepti į skambučius ar neatrašyti email’ų.
KO MILDA DAR NEPADARĖ (KAS GALĖTŲ PADĖTI JAI ATOSTOGAUTI RAMIAI)?
Priminimai. Apie atostogas klientus ir kolegas Milda informavo vieną kartą, tačiau paskutinę dieną neišsiuntė priminimų (su trumpa informacija, ką ir kaip daryti, kai negalės susisiekti su ja). Labai rekomenduotina užsidėti ir auto atsakiklius, kurie primins, kad adresatas šiuo metu atostogauja, yra nepasiekiamas ir gautus laiškus perskaitys 20XX XX XX. Žmonės dažniausiai būna susirūpinę savo reikalais, tad tikėtis, kad kažkas įsimins ir atsižvelgs į kartą pasakytą atostogų datą, yra šiek tiek naivu.
Aiškesnė ir išsamesnė komunikacija. Klientai, kurie skambinėjo atostogų metu – nebuvo perspėti apie atostogas (nes tuo metu su jais Milda nedirbo intensyviai). Beveik visi klientų skambučiai buvo susiję su tomis neskubiomis nedidelėmis užduotimis, kurios “palauks atostogų pabaigos”. Tai – geras planas, tik apie jį reikėjo informuoti ir susijusias šalis, a.k.a. klientus. Net ir tuos, kurie, kaip tau dabar atrodo, “jokių reikalų atostogų laikotarpiu su manimi neturės”.
Tvarkinga dokumentacija. Beveik visi klausimai, kuriais Mildai skambino kolegos, buvo susiję su tam tikra jos atliekamų užduočių informacija. Tą informaciją, jei tik ji būtų tvarkingai dokumentuota ir išsaugota kažkur debesyje (darau prielaidą, kad komanda naudojasi kokia nors dokumentų / informacijos valdymo sistema), Mildos kolegos labai lengvai būtų suradę ir be jos pagalbos. Tačiau informacija buvo išsaugota tik Mildos galvoje – tad be skambučio ar laiško būtų sunkoka ją išsitraukti.Priedanga. Jei nori ramiai atostogauti, tai turi pasirūpinti gera priedanga. T.y. turėti užnugarį – kolegę:ą, kuri:s tave pridengs, jei kam nors kils klausimų / poreikių.
Pavaduojančiai:m kolegei:ai labai rekomenduoju palikti projektų / užduočių statuso ataskaitas, kontaktų sąrašus ir įvairias atmintinas, kurios padės nuspręsti, kaip elgtis kilusiose situacijose. Milda nenorėjo “užkrauti” kolegų, tad tiesiog vylėsi, kad niekas nepastebės jos išnykimo dviems savaitėms.
Neabejoju, kad įgyvendinus šias rekomendacijas, Mildos šansai ramiai ilsėtis per atostogas padidėtų kokius 15 kartų. Tiesą sakant, tinkamai pasiruošus ir išpildžius viską, ką aptarėme anksčiau, Milda įgytų dar vieną privilegiją: tiesiog išjungti darbinį telefoną arba palikti jį kur nors stalčiuje. Žinoma, išjungti telefoną per atostogas galima bet kokiu atveju, tik reikia nusiteikti: jeigu darbe paliksi balaganą ir išjungsi visas ryšio priemones, sugrįžti po atostogų gali būti ne itin malonu (geriau jau pasirūpink gerom sugrįžtuvių lauktuvėmis). Nors… greičiausiai pasaulis nesudegtų net ir tokiu atveju.
Labai linkiu gerų ir turiningų atostogų šią vasarą. Tikiuosi, kad leisi sau atsipalaiduoti ir pailsėti. O jei visgi šiandien tiki, kad atostogų “negali sau leisti”, tai kviečiu pareflektuoti ir patyrinėti:
- kokie įsitikinimai, įpročiai ir įgūdžiai palaiko šią nuostatą?
- Kitaip tariant, kaip pati:s prisidedi prie to, kad atostogauti negali?
- Ir ką gali padaryti, kad atostogos visgi pavyktų?
O kas tau neleidžia ramiai atostogauti?
